Kiti jau skaitė. O tu?
NEPRIKLAUSOMYBĖS GVARDIJA
Dokumentinis filmas „Nepriklausomybės Gvardija” – tai jaudinanti istorija apie lemtingus 1988 – 1993 metų įvykius ir žmones.
Filmas sukurtas pagal Artūro A. Skučo, vieno iš nacionalinio išsivadavimo iš sovietų okupacijos lyderių, to paties pavadinimo knygą.
Patriotiniam sambūriui, neoficialiai vadinamam Nepriklausomybės Gvardija, priklausę savanoriai, vėliau sudarė Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus branduolį. Jie padarė viską, kad išsivaduotume iš 50 metų trūkusios sovietų okupacijos ir padėjo kurti laisvą Lietuvą.
Kruopščiai atrinkti archyviniai kadrai, įvykių dalyvių ir liudininkų pasakojimai nukelia į nesenus laikus, kai kovojome už tai, kad nebepriklausytume barbarų prievarta primestam ruskij mir ir primena - laisvę reikia ginti kasdien.
Trukmė: 75 min
Žanras: Dokumentika
Režisierius: Algis Liutkevičius
Prodiuserė: Inga Liutkevičienė
Montažas: Adomas Liutkevičius
Zigmas Slušnys filme pasakoja apie okupantų tardymo metodus: „Atvežė į Šiaurės miestelį. Vedė prie sienos sušaudyti. Liepė nusisukti į sieną... Tas dagestanietis, nežinau, iš kur pas jį tiek neapykantos?! Avėdamas auliniu batu kaip spyrė, aš ir nugriuvau.“
Saulius Steponavičius apie per omonininkų Medininkų pasienio punkte surengtas Lietuvos muitininkų žudynes vienintelio išgyvenusio Tomo Šerno apsaugą: „Kai atėjo rugpjūčio pučo dienos, ir po Vilnių ir Kauną pradėjo važinėti tanketės, nusprendėme, kad ligoninėje jam nebesaugu. Sužinojau, kad viena iš seselių yra vienuolė. Jos turėjo privatų nemažą dviejų aukštų namą. Ten ir nuvežėme Tomą.“
Artūras A. Skučas apie Sausio 13-osios naktį Aukščiausiojoje Taryboje, kur buvo pasilikę pasiryžusieji gintis ir žūti: „Per raciją pradėjo plaukti pranešimai apie žuvusiuosius, o aš stovėjau prie lango ir negalėjau patikėti, kad sovietai tam ryžosi. Negalėjau patikėti, kad jiems ideologija svarbiau negu mažos tautos laisvė... Aš neieškojau jokios alternatyvos, tik vėl pasitikrinau šovininę, lyg būtų galėję padaugėti šovinių. Tuo metu jų buvo tik aštuoni.“
Tadas Vyšniauskas apie sovietų fanatizmą ir alternatyvias ryšio priemones: „Kiekvienas protaujantis suprato, kad rusai geruoju neišeis iš Lietuvos. Jie yra fanatikai. Rusą ne taip lengva nugalėti. Tam reikia ypač daug kantrybės, patirties ir viso kito... Mes ruošėmės rimtam atkirčiui, nes žinojom visų rusų specialiųjų tarnybų darbo šaukinius, darbo stilių, atskirdavom net balsus, žinodavom, kas ką šneka.“
ŽIŪRĖTI FILMĄ
