......

Žmonių sambūris, kurį patys pavadinome Nepriklausomybės Gvardija, pradėjo kurtis 1988 m. birželio 24 d., per pirmąjį Sąjūdžio mitingą, kai pirmieji vyrai ir moterys, pasiryžę apsaugoti mitingą nuo KGB provokatorių, ant kairės rankos užsirišo žalius raiščius su Gedimino stulpais. Jie nežinojo, kuo baigsis mitingas, gal atvažiuos kariuomenė ir visus išžudys?! Sovietų valdžia galėjo taip pasielgti, juk prieš 40 metų žudė partizanus.

......

Per sausio įvykius keturi Apsaugos skyriaus darbuotojai buvo pakliuvę į sovietinės armijos nelaisvę, ten kankinami. Vienas iš jų buvo pastatytas prie sienos sušaudyti, kad sovietų kariškiai išgautų iš jo melagingus parodymus programai ,,Vremia“, bet jis neišsigando grasinimų ir „parodymų“ nedavė. Kiti trys taip pat buvo sumušti, bet nedavė melagingų parodymų. Visi keturi po šių įvykių pateko į ligoninę su sunkiomis traumomis.

......

Kai Tomas Šernas iš reanimacijos buvo perkeltas į skyrių, koridoriuje priešais Tomo palatos duris įsirengėme budėjimo postą – minkštasuolį, staliuką, gydytojų ir medicinos seserų, medikamentų bei švirkštų registravimo žurnalus, turėjome vieną automatą ir pistoletą. Stengėmės atrodyti kaip medicinos darbuotojai, tačiau po baltais chalatais slėpėme ginklus. Instrukcijų, kaip saugoti Tomą Šerną, negavome ir negalėjome gauti, nes jų net ir nebuvo.